Dažniausiai užduodami klausimai

Sveikas oras – būtinas

Yra keletas dalykų, į kuriuos mes reaguojame taip jautriai, kaip į prastą orą. Ir vis dėlto, mes nelabai kreipiame dėmesį į vidaus patalpų oro kokybę. Tai daro poveikį sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Mes įkvepiame 20,000 kartų per dieną, šio proceso metu pasiimdami 12,000 litrų oro. Mūsų kūnui iš šio oro reikia gyvybiškai svarbaus deguonies. Be deguonies, orą sudaro azotas, inertinės dujos ir dalelės.

Oro kokybė yra nustatoma atsižvelgiant į tinkamą drėgnumo, temperatūros bei kiek įmanoma mažesnį kiekį kenksmingų dujų bei dalelių turintį mišinį.

Vidaus patalpų oras yra labiausiai užterštas

90 procentų laiko praleidžiame viduje, kur oras toks prastas, kaip intensyvioje sankryžoje. 10-yje kubinių metrų patalpos oro yra iki 20 mln dalelių. Palyginimui, gatvės oras yra apie 20 kartų mažiau užterštas. JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) vidaus patalpų užterštumą priskiria prie aplinkos, keliančios didžiausią pavojų mūsų sveikatai.

Dalelių kiekis 10-yje kubinių metrų oro

Rezultatas ir gera savijauta

Per sausas ir užterštas oras trukdo pasisavinti deguonį bei apsunkina kvėpavimą. Šiuos nemalonius padarinius pastebime žiemą: gleivėtos nosies membranos ir išdžiūvusi gerklė – daug greičiau peršąlame. Mums peršti gerklę, parausta akys, suskeldėja oda bei lūpos, lūžinėja plaukai. Prie visko dar prisideda blogas miegas, galvos kausmas ir lėtas sveikimas. Ypatingai alergiškiems žmonėms – situacija ne geresnė, nei pavasarį ir vasarą gavus žiedadulkių dozę.

Sveikas oras – būtinas

Yra keletas dalykų, į kuriuos mes reaguojame taip jautriai, kaip į prastą orą. Ir vis dėlto, mes nelabai kreipiame dėmesį į vidaus patalpų oro kokybę. Tai daro poveikį sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Mes įkvepiame 20,000 kartų per dieną, šio proceso metu pasiimdami 12,000 litrų oro. Mūsų kūnui iš šio oro reikia gyvybiškai svarbaus deguonies. Be deguonies, orą sudaro azotas, inertinės dujos ir dalelės.

Oro kokybė yra nustatoma atsižvelgiant į tinkamą drėgnumo, temperatūros bei kiek įmanoma mažesnį kiekį kenksmingų dujų bei dalelių turintį mišinį.

Vidaus patalpų oras yra labiausiai užterštas

90 procentų laiko praleidžiame viduje, kur oras toks prastas, kaip intensyvioje sankryžoje. 10-yje kubinių metrų patalpos oro yra iki 20 mln dalelių. Palyginimui, gatvės oras yra apie 20 kartų mažiau užterštas. JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) vidaus patalpų užterštumą priskiria prie aplinkos, keliančios didžiausią pavojų mūsų sveikatai.

Dalelių kiekis 10-yje kubinių metrų oro

Rezultatas ir gera savijauta

Per sausas ir užterštas oras trukdo pasisavinti deguonį bei apsunkina kvėpavimą. Šiuos nemalonius padarinius pastebime žiemą: gleivėtos nosies membranos ir išdžiūvusi gerklė – daug greičiau peršąlame. Mums peršti gerklę, parausta akys, suskeldėja oda bei lūpos, lūžinėja plaukai. Prie visko dar prisideda blogas miegas, galvos kausmas ir lėtas sveikimas. Ypatingai alergiškiems žmonėms – situacija ne geresnė, nei pavasarį ir vasarą gavus žiedadulkių dozę.

Sveikas oras – būtinas

Yra keletas dalykų, į kuriuos mes reaguojame taip jautriai, kaip į prastą orą. Ir vis dėlto, mes nelabai kreipiame dėmesį į vidaus patalpų oro kokybę. Tai daro poveikį sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Mes įkvepiame 20,000 kartų per dieną, šio proceso metu pasiimdami 12,000 litrų oro. Mūsų kūnui iš šio oro reikia gyvybiškai svarbaus deguonies. Be deguonies, orą sudaro azotas, inertinės dujos ir dalelės.

Oro kokybė yra nustatoma atsižvelgiant į tinkamą drėgnumo, temperatūros bei kiek įmanoma mažesnį kiekį kenksmingų dujų bei dalelių turintį mišinį.

Vidaus patalpų oras yra labiausiai užterštas

90 procentų laiko praleidžiame viduje, kur oras toks prastas, kaip intensyvioje sankryžoje. 10-yje kubinių metrų patalpos oro yra iki 20 mln dalelių. Palyginimui, gatvės oras yra apie 20 kartų mažiau užterštas. JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) vidaus patalpų užterštumą priskiria prie aplinkos, keliančios didžiausią pavojų mūsų sveikatai.

Dalelių kiekis 10-yje kubinių metrų oro

Rezultatas ir gera savijauta

Per sausas ir užterštas oras trukdo pasisavinti deguonį bei apsunkina kvėpavimą. Šiuos nemalonius padarinius pastebime žiemą: gleivėtos nosies membranos ir išdžiūvusi gerklė – daug greičiau peršąlame. Mums peršti gerklę, parausta akys, suskeldėja oda bei lūpos, lūžinėja plaukai. Prie visko dar prisideda blogas miegas, galvos kausmas ir lėtas sveikimas. Ypatingai alergiškiems žmonėms – situacija ne geresnė, nei pavasarį ir vasarą gavus žiedadulkių dozę.

Sveikas oras – būtinas

Yra keletas dalykų, į kuriuos mes reaguojame taip jautriai, kaip į prastą orą. Ir vis dėlto, mes nelabai kreipiame dėmesį į vidaus patalpų oro kokybę. Tai daro poveikį sveikatai ir gyvenimo kokybei.

Mes įkvepiame 20,000 kartų per dieną, šio proceso metu pasiimdami 12,000 litrų oro. Mūsų kūnui iš šio oro reikia gyvybiškai svarbaus deguonies. Be deguonies, orą sudaro azotas, inertinės dujos ir dalelės.

Oro kokybė yra nustatoma atsižvelgiant į tinkamą drėgnumo, temperatūros bei kiek įmanoma mažesnį kiekį kenksmingų dujų bei dalelių turintį mišinį.

Vidaus patalpų oras yra labiausiai užterštas

90 procentų laiko praleidžiame viduje, kur oras toks prastas, kaip intensyvioje sankryžoje. 10-yje kubinių metrų patalpos oro yra iki 20 mln dalelių. Palyginimui, gatvės oras yra apie 20 kartų mažiau užterštas. JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) vidaus patalpų užterštumą priskiria prie aplinkos, keliančios didžiausią pavojų mūsų sveikatai.

Dalelių kiekis 10-yje kubinių metrų oro

Rezultatas ir gera savijauta

Per sausas ir užterštas oras trukdo pasisavinti deguonį bei apsunkina kvėpavimą. Šiuos nemalonius padarinius pastebime žiemą: gleivėtos nosies membranos ir išdžiūvusi gerklė – daug greičiau peršąlame. Mums peršti gerklę, parausta akys, suskeldėja oda bei lūpos, lūžinėja plaukai. Prie visko dar prisideda blogas miegas, galvos kausmas ir lėtas sveikimas. Ypatingai alergiškiems žmonėms – situacija ne geresnė, nei pavasarį ir vasarą gavus žiedadulkių dozę.

Europoje kasmet parduodama apie 18 milijonų šaldymo prietaisų. Pardavimų duomenimis, laikotarpiu 2004 – 2008 m. 58% didžiųjų Europos šalių vartotojų rinkosi A klasės šaldymo prietaisus, 28% rinkosi A+ ir tik 3% pirko efektyviausius – A++. Nuo 2014 buvo uždrausta pardavinėti A klasės šaldymo įrenginiais. Šiuo metu efektyviausi rinkoje parduodami šaldymo prietaisai žymimi A+++ energijos klase, kuri buvo įdiegta tik 2011 metais ir tokių efektyvių prietaisų pardavimai 2013 metais siekė tik 4%.

Šaldytuvo „gyvenimo“ – naudojimosi laikas vidutiniškai siekia 8-10 metų. Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad neefektyvaus šaldytuvo sunaudojamos elektros energijos išlaidos yra didesnės nei prietaiso įsigijimo kaina.

Šaldymo įrenginių elektros energijos sąnaudos skiriasi priklausomai nuo produkto kategorijos, energijos efektyvumo klasės. Vidutinis A+ klasės šaldytuvas sunaudoja apie 240 kWh elektros energijos per metus, tuo tarpu A+++ klasės šaldytuvas sunaudoja apie 60% mažiau (apie 150 kWh). Per 15 metų vartotojas, pasirinkęs neefektyvų šaldytuvą, iššvaisto apie 1000-2000 kWh elektros energijos. Šiandien į rinką gali patekti tik tie šaldymo įrenginiai, kurių energijos klasės patenka į A+, A++ ir A+++ klases. Energijos efektyvumas ženkliai pagerėjo nuo to laiko, kuomet buvo pristatytas pirmasis Energijos efektyvumo ženklinimas 1994 metais. Tuomet dauguma šaldymo prietaisų buvo D energetinės klasės. Energijos klasė A+++ buvo įvesta 2011 metais. Prietaisų energijos klasė A+++ lyginant su klase A++ yra apie 30% procentų efektyvesnė. Aukšto efektyvumo A+++ šaldytuvai suvartoja apie 60% mažiau energijos nei A+ šaldytuvai. Energijos efektyvumo vystymasis yra tikra 20 metų sėkmės istorija. Tačiau tobulėti visada yra kur – gamintojams siūloma diegti naujas technologijas, padėsiančias vartotojams sutaupyti dar daugiau.

Patarimai vartotojams:

Rinkdamiesi šaldymo prietaisą, atkreipkite dėmesį į prietaiso klimato klasę – patalpos, kurioje bus statomas šaldymo prietaisas temperatūrą. Priklausomai nuo to, kokios temperatūros patalpoje bus naudojamas šaldymo prietaisas, gali kisti sunaudojamos elektros energijos kiekis. Nestatykite prietaiso šalia šilumos šaltinių (viryklės, indaplovės, radiatorių, saulės šviesos), idealu, jeigu galite statyti šaldytuvą nešildomoje patalpoje. Statydami prietaisą, palikite tarpus tarp prietaiso ir sienos – kondensatoriaus skleidžiama šilumą turi tinkamai pasklisti ir nešildyti prietaiso.

Rinkdamiesi šaldymo prietaisą įvertinkite jo talpą - vienam asmeniui vidutiniškai reiktų skirti apie 100 litrų šaldymo prietaiso talpos, kiekvienam papildomam asmeniui pridėti apie 50-60 litrų.

Maisto produktai, dedami į šaldymo prietaisą, turėtų būti bent ja kambario temperatūros – tai vienas pirmųjų taupymo įpročių. Maisto produktus į šaldymo prietaisą dėkite be pakuočių, reklaminių įpakavimų ir pan. – tai taip pat padės sutaupyti, nes šaldymo prietaisas neeikvos energijos pakuotų šaldymui. Talpindami maisto produktus, pasižiūrėkite prietaiso techninėje specifikacijoje, kuri prietaiso vieta yra šalčiausia ir joje talpinkite greičiausiai gendančius produktus. Įprastai šaldytuvo viršuje palaikoma vidutinė temperatūra siekia 7 laipsnius, todėl geriausia ten laikyti sviestą ir sūrio produktus. Šaldytuvo vidurinėse lentynose palaikoma 4-5 laipsnių temperatūra labiausiai tinkama pagamintiems patiekalams, šviežiai žuviai, kasdieniams produktams, pieno produktams. Žemesni šaldytuvo skyriai palaiko apie 3 laipsnių temperatūrą, todėl yra labiausiai tinkami žaliai mėsai ir paruoštų patiekalų laikymui. Žemiausi stalčiai dažniausiai skirti daržovėms ir vaisiams, nes čia temperatūra siekia 8-10 laipsnių.

Stenkite nevarstyti šaldymo prietaiso durų, ir stenkite jas uždaryti per kuo trumpesnį laiką. Išvykdami ilgesniam laikui, išjunkite prietaisą, išvalykite ir palikite praviras dureles. Į šaldymo prietaisą nedėkite skysčių atvirose talpose, nes tai padidina šaldymo prietaiso drėgmės lygį ir daro neigiamą įtaką kondensatoriui. Atkreipkite dėmesį, kokiai temperatūrai nustatytas šaldytuvas ir šaldiklis. Rekomenduojama žemesnė nei 5 laipsnių temperatūra šaldytuvams ir -18 laipsnių temperatūra šaldikliams. Reguliariai išvalykite šaldytuvo vidaus sieneles, ledo sluoksnis, susikaupęs ant sienelių, gali padidinti elektros energijos sąnaudas apie 25%.

Europoje kasmet parduodama apie 18 milijonų šaldymo prietaisų. Pardavimų duomenimis, laikotarpiu 2004 – 2008 m. 58% didžiųjų Europos šalių vartotojų rinkosi A klasės šaldymo prietaisus, 28% rinkosi A+ ir tik 3% pirko efektyviausius – A++. Nuo 2014 buvo uždrausta pardavinėti A klasės šaldymo įrenginiais. Šiuo metu efektyviausi rinkoje parduodami šaldymo prietaisai žymimi A+++ energijos klase, kuri buvo įdiegta tik 2011 metais ir tokių efektyvių prietaisų pardavimai 2013 metais siekė tik 4%.

Šaldytuvo „gyvenimo“ – naudojimosi laikas vidutiniškai siekia 8-10 metų. Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad neefektyvaus šaldytuvo sunaudojamos elektros energijos išlaidos yra didesnės nei prietaiso įsigijimo kaina.

Šaldymo įrenginių elektros energijos sąnaudos skiriasi priklausomai nuo produkto kategorijos, energijos efektyvumo klasės. Vidutinis A+ klasės šaldytuvas sunaudoja apie 240 kWh elektros energijos per metus, tuo tarpu A+++ klasės šaldytuvas sunaudoja apie 60% mažiau (apie 150 kWh). Per 15 metų vartotojas, pasirinkęs neefektyvų šaldytuvą, iššvaisto apie 1000-2000 kWh elektros energijos. Šiandien į rinką gali patekti tik tie šaldymo įrenginiai, kurių energijos klasės patenka į A+, A++ ir A+++ klases. Energijos efektyvumas ženkliai pagerėjo nuo to laiko, kuomet buvo pristatytas pirmasis Energijos efektyvumo ženklinimas 1994 metais. Tuomet dauguma šaldymo prietaisų buvo D energetinės klasės. Energijos klasė A+++ buvo įvesta 2011 metais. Prietaisų energijos klasė A+++ lyginant su klase A++ yra apie 30% procentų efektyvesnė. Aukšto efektyvumo A+++ šaldytuvai suvartoja apie 60% mažiau energijos nei A+ šaldytuvai. Energijos efektyvumo vystymasis yra tikra 20 metų sėkmės istorija. Tačiau tobulėti visada yra kur – gamintojams siūloma diegti naujas technologijas, padėsiančias vartotojams sutaupyti dar daugiau.

Patarimai vartotojams:

Rinkdamiesi šaldymo prietaisą, atkreipkite dėmesį į prietaiso klimato klasę – patalpos, kurioje bus statomas šaldymo prietaisas temperatūrą. Priklausomai nuo to, kokios temperatūros patalpoje bus naudojamas šaldymo prietaisas, gali kisti sunaudojamos elektros energijos kiekis. Nestatykite prietaiso šalia šilumos šaltinių (viryklės, indaplovės, radiatorių, saulės šviesos), idealu, jeigu galite statyti šaldytuvą nešildomoje patalpoje. Statydami prietaisą, palikite tarpus tarp prietaiso ir sienos – kondensatoriaus skleidžiama šilumą turi tinkamai pasklisti ir nešildyti prietaiso.

Rinkdamiesi šaldymo prietaisą įvertinkite jo talpą - vienam asmeniui vidutiniškai reiktų skirti apie 100 litrų šaldymo prietaiso talpos, kiekvienam papildomam asmeniui pridėti apie 50-60 litrų.

Maisto produktai, dedami į šaldymo prietaisą, turėtų būti bent ja kambario temperatūros – tai vienas pirmųjų taupymo įpročių. Maisto produktus į šaldymo prietaisą dėkite be pakuočių, reklaminių įpakavimų ir pan. – tai taip pat padės sutaupyti, nes šaldymo prietaisas neeikvos energijos pakuotų šaldymui. Talpindami maisto produktus, pasižiūrėkite prietaiso techninėje specifikacijoje, kuri prietaiso vieta yra šalčiausia ir joje talpinkite greičiausiai gendančius produktus. Įprastai šaldytuvo viršuje palaikoma vidutinė temperatūra siekia 7 laipsnius, todėl geriausia ten laikyti sviestą ir sūrio produktus. Šaldytuvo vidurinėse lentynose palaikoma 4-5 laipsnių temperatūra labiausiai tinkama pagamintiems patiekalams, šviežiai žuviai, kasdieniams produktams, pieno produktams. Žemesni šaldytuvo skyriai palaiko apie 3 laipsnių temperatūrą, todėl yra labiausiai tinkami žaliai mėsai ir paruoštų patiekalų laikymui. Žemiausi stalčiai dažniausiai skirti daržovėms ir vaisiams, nes čia temperatūra siekia 8-10 laipsnių.

Stenkite nevarstyti šaldymo prietaiso durų, ir stenkite jas uždaryti per kuo trumpesnį laiką. Išvykdami ilgesniam laikui, išjunkite prietaisą, išvalykite ir palikite praviras dureles. Į šaldymo prietaisą nedėkite skysčių atvirose talpose, nes tai padidina šaldymo prietaiso drėgmės lygį ir daro neigiamą įtaką kondensatoriui. Atkreipkite dėmesį, kokiai temperatūrai nustatytas šaldytuvas ir šaldiklis. Rekomenduojama žemesnė nei 5 laipsnių temperatūra šaldytuvams ir -18 laipsnių temperatūra šaldikliams. Reguliariai išvalykite šaldytuvo vidaus sieneles, ledo sluoksnis, susikaupęs ant sienelių, gali padidinti elektros energijos sąnaudas apie 25%.

Europoje kasmet parduodama apie 18 milijonų šaldymo prietaisų. Pardavimų duomenimis, laikotarpiu 2004 – 2008 m. 58% didžiųjų Europos šalių vartotojų rinkosi A klasės šaldymo prietaisus, 28% rinkosi A+ ir tik 3% pirko efektyviausius – A++. Nuo 2014 buvo uždrausta pardavinėti A klasės šaldymo įrenginiais. Šiuo metu efektyviausi rinkoje parduodami šaldymo prietaisai žymimi A+++ energijos klase, kuri buvo įdiegta tik 2011 metais ir tokių efektyvių prietaisų pardavimai 2013 metais siekė tik 4%.

Šaldytuvo „gyvenimo“ – naudojimosi laikas vidutiniškai siekia 8-10 metų. Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad neefektyvaus šaldytuvo sunaudojamos elektros energijos išlaidos yra didesnės nei prietaiso įsigijimo kaina.

Šaldymo įrenginių elektros energijos sąnaudos skiriasi priklausomai nuo produkto kategorijos, energijos efektyvumo klasės. Vidutinis A+ klasės šaldytuvas sunaudoja apie 240 kWh elektros energijos per metus, tuo tarpu A+++ klasės šaldytuvas sunaudoja apie 60% mažiau (apie 150 kWh). Per 15 metų vartotojas, pasirinkęs neefektyvų šaldytuvą, iššvaisto apie 1000-2000 kWh elektros energijos. Šiandien į rinką gali patekti tik tie šaldymo įrenginiai, kurių energijos klasės patenka į A+, A++ ir A+++ klases. Energijos efektyvumas ženkliai pagerėjo nuo to laiko, kuomet buvo pristatytas pirmasis Energijos efektyvumo ženklinimas 1994 metais. Tuomet dauguma šaldymo prietaisų buvo D energetinės klasės. Energijos klasė A+++ buvo įvesta 2011 metais. Prietaisų energijos klasė A+++ lyginant su klase A++ yra apie 30% procentų efektyvesnė. Aukšto efektyvumo A+++ šaldytuvai suvartoja apie 60% mažiau energijos nei A+ šaldytuvai. Energijos efektyvumo vystymasis yra tikra 20 metų sėkmės istorija. Tačiau tobulėti visada yra kur – gamintojams siūloma diegti naujas technologijas, padėsiančias vartotojams sutaupyti dar daugiau.

Patarimai vartotojams:

Rinkdamiesi šaldymo prietaisą, atkreipkite dėmesį į prietaiso klimato klasę – patalpos, kurioje bus statomas šaldymo prietaisas temperatūrą. Priklausomai nuo to, kokios temperatūros patalpoje bus naudojamas šaldymo prietaisas, gali kisti sunaudojamos elektros energijos kiekis. Nestatykite prietaiso šalia šilumos šaltinių (viryklės, indaplovės, radiatorių, saulės šviesos), idealu, jeigu galite statyti šaldytuvą nešildomoje patalpoje. Statydami prietaisą, palikite tarpus tarp prietaiso ir sienos – kondensatoriaus skleidžiama šilumą turi tinkamai pasklisti ir nešildyti prietaiso.

Rinkdamiesi šaldymo prietaisą įvertinkite jo talpą - vienam asmeniui vidutiniškai reiktų skirti apie 100 litrų šaldymo prietaiso talpos, kiekvienam papildomam asmeniui pridėti apie 50-60 litrų.

Maisto produktai, dedami į šaldymo prietaisą, turėtų būti bent ja kambario temperatūros – tai vienas pirmųjų taupymo įpročių. Maisto produktus į šaldymo prietaisą dėkite be pakuočių, reklaminių įpakavimų ir pan. – tai taip pat padės sutaupyti, nes šaldymo prietaisas neeikvos energijos pakuotų šaldymui. Talpindami maisto produktus, pasižiūrėkite prietaiso techninėje specifikacijoje, kuri prietaiso vieta yra šalčiausia ir joje talpinkite greičiausiai gendančius produktus. Įprastai šaldytuvo viršuje palaikoma vidutinė temperatūra siekia 7 laipsnius, todėl geriausia ten laikyti sviestą ir sūrio produktus. Šaldytuvo vidurinėse lentynose palaikoma 4-5 laipsnių temperatūra labiausiai tinkama pagamintiems patiekalams, šviežiai žuviai, kasdieniams produktams, pieno produktams. Žemesni šaldytuvo skyriai palaiko apie 3 laipsnių temperatūrą, todėl yra labiausiai tinkami žaliai mėsai ir paruoštų patiekalų laikymui. Žemiausi stalčiai dažniausiai skirti daržovėms ir vaisiams, nes čia temperatūra siekia 8-10 laipsnių.

Stenkite nevarstyti šaldymo prietaiso durų, ir stenkite jas uždaryti per kuo trumpesnį laiką. Išvykdami ilgesniam laikui, išjunkite prietaisą, išvalykite ir palikite praviras dureles. Į šaldymo prietaisą nedėkite skysčių atvirose talpose, nes tai padidina šaldymo prietaiso drėgmės lygį ir daro neigiamą įtaką kondensatoriui. Atkreipkite dėmesį, kokiai temperatūrai nustatytas šaldytuvas ir šaldiklis. Rekomenduojama žemesnė nei 5 laipsnių temperatūra šaldytuvams ir -18 laipsnių temperatūra šaldikliams. Reguliariai išvalykite šaldytuvo vidaus sieneles, ledo sluoksnis, susikaupęs ant sienelių, gali padidinti elektros energijos sąnaudas apie 25%.

Europoje kasmet parduodama apie 18 milijonų šaldymo prietaisų. Pardavimų duomenimis, laikotarpiu 2004 – 2008 m. 58% didžiųjų Europos šalių vartotojų rinkosi A klasės šaldymo prietaisus, 28% rinkosi A+ ir tik 3% pirko efektyviausius – A++. Nuo 2014 buvo uždrausta pardavinėti A klasės šaldymo įrenginiais. Šiuo metu efektyviausi rinkoje parduodami šaldymo prietaisai žymimi A+++ energijos klase, kuri buvo įdiegta tik 2011 metais ir tokių efektyvių prietaisų pardavimai 2013 metais siekė tik 4%.

Šaldytuvo „gyvenimo“ – naudojimosi laikas vidutiniškai siekia 8-10 metų. Todėl svarbu atkreipti dėmesį, kad neefektyvaus šaldytuvo sunaudojamos elektros energijos išlaidos yra didesnės nei prietaiso įsigijimo kaina.

Šaldymo įrenginių elektros energijos sąnaudos skiriasi priklausomai nuo produkto kategorijos, energijos efektyvumo klasės. Vidutinis A+ klasės šaldytuvas sunaudoja apie 240 kWh elektros energijos per metus, tuo tarpu A+++ klasės šaldytuvas sunaudoja apie 60% mažiau (apie 150 kWh). Per 15 metų vartotojas, pasirinkęs neefektyvų šaldytuvą, iššvaisto apie 1000-2000 kWh elektros energijos. Šiandien į rinką gali patekti tik tie šaldymo įrenginiai, kurių energijos klasės patenka į A+, A++ ir A+++ klases. Energijos efektyvumas ženkliai pagerėjo nuo to laiko, kuomet buvo pristatytas pirmasis Energijos efektyvumo ženklinimas 1994 metais. Tuomet dauguma šaldymo prietaisų buvo D energetinės klasės. Energijos klasė A+++ buvo įvesta 2011 metais. Prietaisų energijos klasė A+++ lyginant su klase A++ yra apie 30% procentų efektyvesnė. Aukšto efektyvumo A+++ šaldytuvai suvartoja apie 60% mažiau energijos nei A+ šaldytuvai. Energijos efektyvumo vystymasis yra tikra 20 metų sėkmės istorija. Tačiau tobulėti visada yra kur – gamintojams siūloma diegti naujas technologijas, padėsiančias vartotojams sutaupyti dar daugiau.

Patarimai vartotojams:

Rinkdamiesi šaldymo prietaisą, atkreipkite dėmesį į prietaiso klimato klasę – patalpos, kurioje bus statomas šaldymo prietaisas temperatūrą. Priklausomai nuo to, kokios temperatūros patalpoje bus naudojamas šaldymo prietaisas, gali kisti sunaudojamos elektros energijos kiekis. Nestatykite prietaiso šalia šilumos šaltinių (viryklės, indaplovės, radiatorių, saulės šviesos), idealu, jeigu galite statyti šaldytuvą nešildomoje patalpoje. Statydami prietaisą, palikite tarpus tarp prietaiso ir sienos – kondensatoriaus skleidžiama šilumą turi tinkamai pasklisti ir nešildyti prietaiso.

Rinkdamiesi šaldymo prietaisą įvertinkite jo talpą - vienam asmeniui vidutiniškai reiktų skirti apie 100 litrų šaldymo prietaiso talpos, kiekvienam papildomam asmeniui pridėti apie 50-60 litrų.

Maisto produktai, dedami į šaldymo prietaisą, turėtų būti bent ja kambario temperatūros – tai vienas pirmųjų taupymo įpročių. Maisto produktus į šaldymo prietaisą dėkite be pakuočių, reklaminių įpakavimų ir pan. – tai taip pat padės sutaupyti, nes šaldymo prietaisas neeikvos energijos pakuotų šaldymui. Talpindami maisto produktus, pasižiūrėkite prietaiso techninėje specifikacijoje, kuri prietaiso vieta yra šalčiausia ir joje talpinkite greičiausiai gendančius produktus. Įprastai šaldytuvo viršuje palaikoma vidutinė temperatūra siekia 7 laipsnius, todėl geriausia ten laikyti sviestą ir sūrio produktus. Šaldytuvo vidurinėse lentynose palaikoma 4-5 laipsnių temperatūra labiausiai tinkama pagamintiems patiekalams, šviežiai žuviai, kasdieniams produktams, pieno produktams. Žemesni šaldytuvo skyriai palaiko apie 3 laipsnių temperatūrą, todėl yra labiausiai tinkami žaliai mėsai ir paruoštų patiekalų laikymui. Žemiausi stalčiai dažniausiai skirti daržovėms ir vaisiams, nes čia temperatūra siekia 8-10 laipsnių.

Stenkite nevarstyti šaldymo prietaiso durų, ir stenkite jas uždaryti per kuo trumpesnį laiką. Išvykdami ilgesniam laikui, išjunkite prietaisą, išvalykite ir palikite praviras dureles. Į šaldymo prietaisą nedėkite skysčių atvirose talpose, nes tai padidina šaldymo prietaiso drėgmės lygį ir daro neigiamą įtaką kondensatoriui. Atkreipkite dėmesį, kokiai temperatūrai nustatytas šaldytuvas ir šaldiklis. Rekomenduojama žemesnė nei 5 laipsnių temperatūra šaldytuvams ir -18 laipsnių temperatūra šaldikliams. Reguliariai išvalykite šaldytuvo vidaus sieneles, ledo sluoksnis, susikaupęs ant sienelių, gali padidinti elektros energijos sąnaudas apie 25%.